28 metų malajietė Farah Faizal, anksčiau žavėjusi aplinkinius savo išskirtine išvaizda, buvo priblokšta, kaip drastiškai nėštumo metu pasikeitė jos išvaizda. Tai, kas turėjo būti džiaugsmingas gyvenimo etapas, virto ištvermės išbandymu. Jos veidas pradėjo tinti, oda tapo neįprastai jautri, o bruožai – ryškesni. Draugai ir pažįstami stebėjosi šiais pokyčiais, dažnai sakydami, kad ji atrodo visai kitaip nei nuotraukose prieš nėštumą.

Pokyčiai prasidėjo palaipsniui. Iš pradžių Farah pastebėjo paraudimą ir mažus spuogelius ant veido. Tačiau greitai jie virto skausmingais uždegimais, kurie apsunkino kasdienę rutiną. Jos veidas vis labiau tynė, atsirado ankstyvų raukšlių, bruožai atrodė šiurkštesni nei anksčiau. Net nosis ir ausys atrodė padidėjusios, ir ji jautėsi lyg svetima savo pačios kūne.

Gydytojai teigė, kad pagrindinė priežastis galėjo būti reta, nėštumo sukelta rožinės forma. Ši sunki uždegiminė odos liga kartais išprovokuojama hormonų pokyčių, ir Farah atveju ji sukėlė ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinę naštą dėl nuolatinių žvilgsnių bei nepageidaujamų komentarų. Ji vėliau tuos devynis mėnesius apibūdino kaip „chaosą“, pažymėtą skausmo ir prarasto pasitikėjimo savimi.

Viso to metu vienintelis tvirtas ramstis buvo jos vyras, kasdien primindavęs, kad ji vis dar graži ir stipri. Jo palaikymas padėjo jai ištverti fizinį ir emocinį krūvį, kurį mažai kas aplink suprato. Farah pabrėžė, kad būtent vyro padrąsinimai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji sugebėjo įveikti šį sunkų laikotarpį.

Po gimdymo Farah pastebėjo, kad jos oda pamažu pradėjo gerėti. Paraudimas ir tinimas sumažėjo, uždegimai išnyko, ir ji vėl ėmė matyti savo senąjį atspindį veidrodyje. Nors gijimas vis dar tęsiasi, ji jaučia palengvėjimą ir dėkingumą už šią pažangą. Farah teigia, kad ši patirtis buvo ne tik fizinio sveikimo kelias, bet ir galimybė iš naujo atrasti savo ištvermę bei išmokti priimti savo stiprybę pokyčių akivaizdoje.