Kai amerikiečių porai, Shelly ir Robui, buvo pasakyta, jog jų ilgai lauktas kūdikis gims turėdamas vos du procentus normalaus smegenų tūrio, jų pasaulis sugriuvo. Gydytojai patarė ruoštis blogiausiam, įspėdami, kad vaikas neišgyvens. Tačiau tėvams pats nėštumas jau buvo stebuklas, todėl jie priėmė drąsų sprendimą – pasilikti kūdikį ir nenuleisti rankų.

Jų sūnus Nojus gimė turėdamas beveik nulines galimybes išgyventi pagal medicinos prognozes. Vis dėlto nutiko neįtikėtinas dalykas – jo smegenys pradėjo atsinaujinti. Sulaukus dvylikos metų, atlikti tyrimai parodė, kad smegenų tūris pasiekė beveik 80 % normalaus dydžio – tai, ką specialistai iki šiol vadina medicinos stebuklu.

Ankstyvoji Nojaus vaikystė buvo kupina sunkumų. Jis nuolat buvo prijungtas prie aparatūros, stebinčios jo kvėpavimą, o tėvai gyveno nuolatinėje įtampoje. Kiekvienas aliarmo signalas reiškė galimą pavojų, tad Shelly ir Robas aukojo miegą, komfortą ir ramybę, kad tik apsaugotų savo sūnų.

Nepaisant visų iššūkių, Nojaus pažanga stebina. Jis gali vaikščioti, kalbėti ir rašyti, nors lėtesniu tempu nei jo bendraamžiai. Šeima ieškojo inovatyvių terapijų, net vyko į Australiją, kad išbandytų unikalius kognityvinių gebėjimų lavinimo metodus. Šiandien Nojus lanko įprastą mokyklą, mėgsta dainuoti ir netgi pasirodė Londono „Royal Albert Hall“ scenoje kartu su kitais ypatingų poreikių atlikėjais.

Gyvenimas su Nojumi vis dar reikalauja nuolatinės priežiūros, medicininės pagalbos ir stiprybės. Tačiau Shelly ir Robui kiekvienas jų sūnaus pasiektas žingsnis vertas visų pastangų. Istorija, kuri iš pradžių atrodė pasmerkta liūdnai pabaigai, šiandien yra galingas priminimas, kad net ir tamsiausiomis akimirkomis visada išlieka viltis.