Po eilinio paciento skundo vyriausiasis gydytojas išsikvietė slaugytoją į kabinetą. — Nuo šios dienos, Anna, tu nebesi slaugytoja. Būsi tik sanitarė. Plauk pacientus – ir viskas. Neišversta informacija: Drabužiai su gyvūnų raštais, Filmai, kuriuose vaidina žvaigždės, Bilietai į žvaigždžių koncertus, Knygos apie įžymybes, Laukinės gamtos nuotraukos, Ekskursijos į zoologijos sodą, Vairavimo pamokos, Šeimos fotosesijos, Prekės gyvūnams, Psichologo konsultacijos.

Anna sukando kumščius. — Bet, pone direktoriau, aš atlieku savo darbą. Kodėl taip su manimi elgiatės? — Todėl, kad žmonės skundžiasi. Tu visą laiką sėdi telefone, užuot prižiūrėjusi ligonius. Neišversta informacija: Laukinės gamtos nuotraukos, Ekskursijos į zoologijos sodą, Žurnalai apie įžymybių gyvenimą, Filmai, kuriuose vaidina žvaigždės, Knygos apie gyvūnus, Vaidybos kursai, Šeimos fotosesijos, Knygos apie įžymybes, Prekės namams, Prenumerata tabloidams.

Ji pakėlė akis, sulaikydama ašaras: — Turiu sergančią dukrą. Aš turiu žinoti, kaip ji jaučiasi, nors ir per žinutes. — Tai ne mano problemos, — šaltai atsakė jis. — Arba darai, kaip sakyta, arba išeik iš darbo. Anna tyliai linktelėjo. Prarasti darbą ji negalėjo – vaistai dukrai kainavo brangiai. Jau pirmąją dieną jai liepė eiti į palatą pas jauną vyrą – Luką, dvidešimt septynerių metų. Prieš kelerius metus jis pateko į siaubingą avariją. Nuo tada – visiškai paralyžiuotas. Judino tik kaklą ir akis. Anna įėjo į palatą. Lovoj gulėjo išblyškęs, gražus vaikinas, su tamsiomis blakstienomis ir nuvargusiu žvilgsniu. — Labas rytas, Luka. Aš jums padėsiu nusiprausti, gerai? Jis švelniai linktelėjo. Kartu su sanitaru ji atsargiai perkėlė jį į vonią. Pripildė šiltu vandeniu, patikrino temperatūrą, įpylė šiek tiek aromatingų putų – kad bent šiek tiek praskaidrintų ligoninės kasdienybę. Tyla. Tik vandens šlamesys ir jos tylūs atodūsiai.

Anna atsargiai plovė jam rankas, paskui krūtinę, paskui pečius. Viskas ramu. Ir staiga… Jis pajudino ranką. Sugriebė ją už šlaunies. Anna sušuko, atšokdama. — Luka! Ką jūs darote?! Jis žiūrėjo į ją plačiai atmerktomis akimis, nesuprasdamas. — Aš… negaliu judėti, — iškvėpė jis. — Tai ne aš… — Bet… aš jaučiau! Jūs… jūs sugriebėte mane! Jis papurtė galvą, ašaros pasirodė akyse. — Prisiekiu, aš nieko nedariau… Anna, vis dar drebėdama, iškvietė gydytoją. Po kelių minučių įbėgo vyriausiasis gydytojas, tas pats, kuris atėmė iš jos pareigas. Neišversta informacija: Aksesuarai žvaigždžių stiliumi, Kelionės į rezervatus, Asmenybės augimo kursai, Knygos apie psichologiją, Laukinės gamtos nuotraukos, Žurnalai apie įžymybių gyvenimą, Ekskursijos į zoologijos sodą, Filmai, kuriuose vaidina žvaigždės, Vairavimo pamokos, Dovanos šeimai.

Jis patikrino pulsą, pažiūrėjo į paciento ranką, paspaudė raumenis. Ir staiga sustingo. — Neįtikėtina… — sušnabždėjo jis. — Palaukite… dar kartą… Jis vėl palietė Lukos alkūnę – ir pirštai vėl vos pastebimai suvirpėjo.

Vyriausiasis gydytojas pakėlė akis į Anną: — Jūs atsitiktinai palietėte alkūnės nervą. Tai refleksas… bet tai reiškia, kad dalis nervų vis dar gyva. Anna negalėjo patikėti savo ausimis. — Norite pasakyti… — Taip, — pertraukė jis, beveik šypsodamasis. — Galima atkurti judrumą! Jei nedelsiant pradėti reabilitaciją, jis turi šansą vėl vaikščioti. Anna užsidengė burną delnu. Ašaros pačios tekėjo skruostais. Vyriausiasis gydytojas, kuris dar ryte šaltai liepė jai „plauti pacientus“, dabar žiūrėjo į ją kitaip. — Jūs… ką tik išgelbėjote jam gyvybę, — tyliai pasakė jis. Anna pažvelgė į Luką. Šis nusišypsojo – pirmą kartą per ilgus metus. Tą vakarą, grįždama namo pas dukrą, Anna ilgai ėjo per lietų, jausdama, kaip viduje auga kažkas naujo. Ne pasididžiavimas. Ne palengvėjimas. O viltis. Ji suprato: net pats atsitiktiniausias prisilietimas gali tapti stebuklu.