Aštuonerius metus mano gyvenimas sukosi aplink Deividą. Po automobilio avarijos, po kurios jis liko paralyžiuotas nuo juosmens žemyn, aš tapau jo slaugytoja, prižiūrėtoja ir vienintele atrama, kartu augindama mūsų du vaikus. Gaminau valgį, tvarkiausi, prausiau ir maitinau jį, tvarkiau jo vaistus, vežiojau į susitikimus ir išlaikiau mūsų namų ūkį, nepaisant senkančių pajamų. Dėl jo ir mūsų šeimos paaukojau savo karjerą, asmeninį laiką, svajones – viską – tikėdama, kad meilė, pasiaukojimas ir atsidavimas gali ištverti bet kokią audrą.
Tada, po ilgų sunkių terapijos metų, įvyko stebuklas. Deividas pirmą kartą atsistojo ant savo kojų, žengė pirmuosius žingsnius be pagalbos, o aš verkiau iš džiaugsmo. Įsivaizdavau, kaip kartu atstatome savo gyvenimus, svajojau apie naują pradžią ir sugrįžimą į bent kiek normalesnę būseną. Kiekviena vėlyva naktis, kiekviena varginanti diena, kiekviena ašara vedė į šią akimirką, ir aš maniau, kad tai mūsų antrojo šanso pradžia.
Tačiau po savaitės realybė mane sutriuškino. Deividas šaltai ir neatsiprašydamas įteikė man skyrybų dokumentus, pareikšdamas, kad dabar, kai vėl gali vaikščioti, jis nori laisvės. Negana to, jis atskleidė žiaurią tiesą: jis ne vienus metus – net dar prieš avariją – turėjo meilužę ir slapta siurbė pinigus iš mūsų sąskaitos, kad pirktų jai dovanas, kol aš aukojau viską. Žmogus, kuriam paskyriau savo gyvenimą, mano vaikų tėvas, planavo savo pabėgimą tuo metu, kai aš laikiau mūsų šeimą kartu.
Ši išdavystė pervėrė giliau nei bet kokia kančia, kurią kada nors buvau patyrusi. Viskas, ką padariau – kiekviena nemiegota naktis, kiekviena auka – buvo išnaudota apgaulingam gyvenimui finansuoti. Mano meilė, atsidavimas ir rūpestis buvo apdovanoti melu, neištikimybe ir žiaurumu. Asmens, kurį maniau pažįstanti, partnerio, su kuriuo kovojau per neviltį ir viltį, nebeliko. Ir vis dėlto, apimta širdgėlos, supratau, kad norint išgyventi šį išbandymą, prireiks daugiau jėgų, nei kada nors maniau esant įmanoma.
Galiausiai teisingumas ir ištvermė vedė mane į priekį. Skyrybų metu išaiškėjo visas Deivido romano ir vagystės mastas, man buvo suteikta išskirtinė vaikų globa bei solidūs alimentai. Deivido meilužė jį paliko, jo karjera sušlubavo, ir jam teko vienam susidurti su savo veiksmų pasekmėmis. Tuo tarpu aš pradėjau kurti savo gyvenimą iš naujo – stipresnė, išmintingesnė ir labiau pasitikinti savimi nei bet kada anksčiau, žinodama, kad išgyventa didžiausia išdavystė įrodė mano drąsos ir charakterio gylį.