Kai širdis pasirenka, logika tyli. — Luka, mes turime dvynukus! — verkė Anna į ragelį. — Du berniukai, po du su puse kilogramo, bet sveiki, viskas gerai! — Echoskopas juk rodė… — dusliai atsakė vyras. — Vadinasi, berniukai? — Taip, — šypsojosi ji per ašaras. — Mūsų mažyliai. Neišversta informacija: Emocijų valdymo kursai, Drabužiai nėščiosioms, Dovanos porai, Psichologinė pagalba, Papuošalai su meilės simbolika, Santykių psichologija, Prekės naujagimiams, Knygos apie šeimos santykius, Vaikų drabužiai, Istorinės knygos.

Nėštumas tapo Annai išbandymu – tiek fiziniu, tiek dvasiniu. Luka, jų mažos įmonės vairuotojas, iš pradžių nenorėjo vaikų. Jų istorija prasidėjo ne nuo meilės, o nuo bandymo pamiršti. Jis neseniai patyrė išdavystę: jo sužadėtinė, Klara, jį išdavė su draugu. Luka neatlaikė, nutraukė sužadėtuves ir tiesiog ieškojo būdo nustoti jausti skausmą. Anna, jauna buhalterė, naivi ir rudaplaukė, tapo jo išgelbėjimu – nors pati dar nežinojo, kokia kaina. Ji buvo mergina, į kurią retai kreipdavo dėmesį: strazdanos, neramūs plaukai, švelnus charakteris. Luka tapo jos pirmuoju vyru, pirmuoju bučiniu, pirmąja svajone. Ji įsimylėjo iš tikrųjų, o jis – tiesiog norėjo tylos. Neišversta informacija: Istorinės ekskursijos, Stalo žaidimai šeimai, Knygos apie santykius, Teisinės paslaugos dėl skyrybų, Dovanos porai, Knygos apie šeimos santykius, Pažintys internetu, Istorinės rekonstrukcijos, Psichologinė pagalba, Savęs tobulinimo kursai, Prekės naujagimiams.

Kai Anna pastojo, viskas išaiškėjo. Luka pasimetė, bet motina primygtinai reikalavo – ženkis. Jie tyliai susituokė, be suknelių ir tostų, tiesiog atšventė sode. Anna švytėjo, Luka tylėjo.

Neišversta informacija: Dovanų krepšeliai.

Jis vis dažniau užtrukdavo „darbe“, nenorėdamas matyti nei žmonos, nei jos augančio pilvo. O ji, priešingai, svajojo apie ateitį. Tikėjo, kad meilę galima išauginti kaip medį – jei laistyti kantrybe. Bet vieną kartą jos kelias susikirto su Klara. — Dabar aš suprantu Luką, — šaltai pasakė ta, nužvelgdama Anną žvilgsniu. — Tu juk visiškai ne jo tipas. — Užtat mes turime vaikų, — suvirpėjusi atsakė Anna. — Tu nusprendei viską pati. Jis juk to nenorėjo, — nusišypsojo Klara. Žodžiai smogė stipriau nei antausis. Tą pačią dieną Anna pateko į ligoninę. Ji vis tiek jam paskambino vėliau – tyliai, lyg bijodama išgąsdinti likimą: — Luka, atvažiuok. Jie panašūs į tave. Labai. Jis pažadėjo. Bet neatalėkė. Taip prasidėjo jos gyvenimas be vyro, bet su dviem kūdikiais. Uošvė padėjo, o Luka – vis dažniau dingdavo pas Klarą. Mažame miestelyje tai žinojo visi. Tik Anna apsimetinėjo, kad ne. Kol vieną naktį nesusiruošė – susidėjo daiktus ir pravirko: — Aš nebegaliu… Luka jos nesustabdė. Tiesiog pasakė: — Aš išeisiu pats. Ir išėjo. Pas meilužę. Neišversta informacija: Žvakės romantiškam vakarui, Istorinės knygos, Kaip susidoroti, Knygos apie santykius, Vestuvių paslaugos, Romantiškos dovanos, Šeimos terapeuto paslaugos, Emocijų valdymo kursai, Istorinės rekonstrukcijos, Istorinės ekskursijos.

Praėjo keleri metai. Vaikai paaugo, o Anna tarsi pražydo. Ji tapo liekna, pasitikinti savimi, graži. Luka, užsukęs pas motiną, negalėjo patikėti savo akimis: prieš jį stovėjo visiškai kita moteris – ne prispausta mergaitė, o stipri motina. — Tu pasikeitei, — tarė jis, nesmagiai šypsodamasis. — Ačiū, — atsakė ji ramiai.

Nuo to laiko jis ėmė ateiti dažniau – iš pradžių pas vaikus, paskui tiesiog pas ją. Klara siuto, kėlė scenas. — Išsiskirk su ja! — šaukė ji. — Kol vaikai maži – negaliu, — atsakė jis. O paskui tyliai pridurdavo, jau sau: o ir nenoriu. Kai Klara, pavargusi nuo jo abejonių, išvyko atostogų su kitu vyru, Luka susikrovė lagaminą ir grįžo namo. Anna puolė prie jo, nesulaikydama ašarų. — Aš žinojau, kad tu grįši, — šnabždėjo ji. Šeima vėl buvo kartu. O Klara, sėdėdama kavinėje prie jūros, žiūrėjo į naują žiedą ant piršto ir galvojo: Be meilės, tikriausiai, paprasčiau. Mažiau skauda. O Anna tą patį vakarą glostė sūnums galvas ir galvojo: Meilė – tai ne silpnybė. Tai jėga, jei moki atleisti. Ir kiekviena iš jų buvo savaip teisi.