Kai gydytojai pirmą kartą pranešė Lilia tėvams, kad jų naujagimė dukra gimė be rankų, kambaryje įsivyravo tyla. Po to sekusios prognozės buvo niūrios: jai bus sunku nulaikyti šaukštą, o juo labiau – gyventi savarankiškai. Muzika net nebuvo paminėta. Tačiau Lilia turėjo kitų planų. Nuo pat mažens ji atsisakė leisti savo būklei apibrėžti savo ribas, išmokdama groti pianinu naudodama pėdas, paverčiant iššūkį savo aistra.

Lilia žavėjimasis muzika prasidėjo vaikystėje. Ji sėdėdavo ramiai, klausydamasi, kaip jos močiutė groja pianinu su siela ir emocija. Kol kiti koncentravosi į natas, Lilia absorbavo jausmus, savaip įsimindama melodijas. Jos tėvai greitai pastebėjo jos įgimtą klausą, neįtikėtiną atmintį ir tai, kaip jos akys nušvisdavo, kai tik kambaryje užpildavo muzika. Pirmasis jos žaislinis pianinas tapo jos laboratorija, ir ji pradėjo spausti klavišus pirštukais, iš pradžių nerangiai, bet su ryžtu ir entuziazmu.

Mokymasis toli gražu nebuvo lengvas. Standartinės pianino pamokos ir pratimai buvo netinkami, ir jai teko išradinėti savo technikas. Valandos buvo praleistos eksperimentuojant, tobulinant pozą ir ieškant būdų, kaip išreikšti muziką be rankų. Dešimties metų ji jau koncertavo prieš publiką, jos grojimas buvo ne visai tobulas, bet nuoširdus, rodantis pasauliui, kad ji ne imitavo muziką, o ja gyveno.

Skeptikų netrūko. Daugelis mokytojų atsisakė su ja dirbti, teigdami, kad tai neturi prasmės. Galiausiai ji rado mentorių, kuris klausėsi jos muzikos, o ne vertino jos kūną, ir jos kelionė iš tikrųjų prasidėjo. Ji praktikavosi be atokvėpio, kartais šešias ar aštuonias valandas per dieną, ištverdama mėšlungį ir nuovargį. Kiekviena diena artino ją prie meistrystės, įrodant, kad atsidavimas ir aistra gali įveikti fizinius apribojimus.

Šiandien Lilia koncertuoja tarptautinėse scenose, veda meistro klases ir įkvepia daugybę kitų. Ji moko vaikus su negalia, dalinasi savo unikaliais metodais ir įrodo, kad įprastos sistemos nėra vienintelis kelias į sėkmę. Liliai muzika yra ne apie techniką – tai apie stiprybę, ryžtą ir sekimą savo širdimi. Jos istorija demonstruoja, kad atkaklumas, o ne stebuklai, yra tai, kas paverčia svajones realybe.