Ligoninės palatoje tvyrojo mirtina tyla. Prieblandos monitoriaus šviesa apšvietė išblyškusį Alekso veidą, policijos pareigūno, kuris rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus… ir kuris dabar buvo prie mirties slenksčio. Neišversta informacija: lova, šuo, gydytojai, Šuo, Lova, Gydytojas, Istorijos knygos, Istorijos žurnalai, Knygos apie filosofiją, Aukos gyvūnų prieglaudoms.

Valandas gydytojai kovojo, kad išlaikytų jį gyvą. Bet žaizdos buvo pernelyg sunkios. Neišversta informacija: šuo, gydytojai, lova, Lova, Gydytojas, Šuo, Paslapčių naratyvas, Istorinės kelionės, Straipsniai apie istoriją, Istoriniai serialai.

Vienas iš daktarų nuleido galvą, išsekęs. —… Aš apgailestauju. Neišversta informacija: lova, Lova, Gydytojas, šuo, gydytojai, Šuo, Aukos gyvūnų prieglaudoms, Istorijos žurnalai, Apranga nuotykiams lauke, Istoriniai filmai.

Monitorius išleido ilgą, nuolatinį pyptelėjimą. Alekso širdis sustojo. Prie durų tyliai laukė vokiečių aviganė. Tai buvo jo tarnybos partnerė, jo ištikima draugė. Ji dirbo su juo gelbėjimo operacijose, persekiojimuose, patruliuose. Ir dabar ji, atrodo, suprato, kad vyksta kažkas baisaus. Slaugytoja drebamu balsu paklausė: — Ar galime leisti jai įeiti… atsisveikinti? Gydytojai linktelėjo. Šuo įėjo lėtai, nuleistomis ausimis ir žvilgsniu, įsmeigtu į savo partnerį. Ji priėjo prie lovos, švelniai apuosė jį… ir staiga kažkas pasikeitė.

Ji pradėjo desperatiškai loti. Ji užšoko ant lovos, stumdamasi Alekso ranką, traukdama jo chalatą, stipriai judindama jo kūną. — Išveskite gyvūną! — sušuko kažkas. Bet tą akimirką vienas iš daktarų pastebėjo neįmanomą dalyką. — Palaukite! Jo ranka pajudėjo! Visi sustingo. Monitorius, kuris iki tol tylėjo, išleido silpną pyptelėjimą… tada dar vieną… Alekso širdis vėl pradėjo plakti. Gydytojai sureagavo iš karto: adrenalinas, deguonis, defibriliatorius. Komanda judėjo išprotėjusiu tempu, vedama vilties kibirkšties. Po kelių minučių žalia monitoriaus linija rodė silpną, bet nuolatinį ritmą. Aleksas buvo gyvas. Šuo atsigulė šalia jo, padėdamas galvą ant jo krūtinės, tarsi norėdamas išlaikyti jį budrų savo šiluma. Niekas salėje negėbėjo sulaikyti ašarų. Tas gyvūnas pajuto tai, ko aparatai negalėjo aptikti. Tą naktį visi suprato, kad meilė ir ištikimybė gali būti stipresnės už mirtį.