Sakoma, katės geba jausti tai, kas žmogui nepasiekiama. Skausmą, nerimą, artėjančią nelaimę. Slaugytojos skyriuje jau seniai nustojo stebėtis – pūkuota viešnia, pilkai balta katė gintarinėmis akimis, kasdien ateidavo pas savo šeimininką. Pagyvenęs vyras gulėjo čia jau ilgiau nei mėnesį. Giminaičiai jį pamiršo, laiškų niekas nerašė. Tik katė – jo vienintelė paguoda – kantriai budėdavo prie lovos, tarsi jo širdies sargas. Neišversta informacija: daugiau informacijos katė, kates, kate, katei, katė, knygos apie saviugdą, gyvūnų priežiūros prekės, naminių gyvūnėlių draudimas, šeimos psichologo paslaugos, istorijos apie gyvenimą.
Ji atsiguldavo būtent ten, kur skaudėjo labiausiai – ant pilvo, kur vyras turėjo senas žaizdas ir lėtinį uždegimą. Atrodė, kad ji jautė skausmą geriau už bet kokį prietaisą. Gydytojai ją maitindavo, juokais vadindavo „slaugytoja Murka“. Net patys niūriausi pacientai šypsodavosi, pamatę, kaip ji, murkdama, atsigula šalia šeimininko, apvydama uodega jo ranką. Neišversta informacija: daugiau informacijos kate, katė, katė, kates, katei, psichologo patarimai, istorinės knygos, laiko valdymo kursai, dokumentiniai filmai, laikrodžiai.
Bet kartą atėjo diena, kuri viską pakeitė. Vyrą ruošė sudėtingai operacijai. Jis suprato – ant kortos pastatytas gyvenimas. Prieš išvežant jį į operacinę, jis paprašė tik vieno: – Leiskite man atsisveikinti su savo kate.
Jam leido. Murka įprastai užšoko ant lovos, prisiglaudė prie pilvo, bet staiga… sustingo. Jos kailis pasišiaušė. Ji išriešė nugarą, ėmė šnypšti ir draskyti šeimininko rankas, tarsi bandydama atstumti jį nuo kažko nematomos. Gydytojai pasimetė – katė niekada taip nesielgė. Bet viena iš slaugytojų, Marina, pastebėjo: ranka, į kurią žiūrėjo gyvūnas, ėmė mėlynuoti. – Gydytoją! Skubiai! – sušuko ji. Po kelių sekundžių prie lovos jau buvo anesteziologas ir chirurgas. Tyrimas parodė – vyrui staiga susidarė trombas, kuris galėjo atitrūkti bet kurią minutę. Jei būtų prasidėjusi operacija, jis nebūtų išgyvenęs narkozės. Katės dėka procedūra buvo atidėta, o trombas skubiai pašalintas. Tik po to vyras buvo operuotas pagal planą. Po kelių dienų, jau sąmoningas, jis glostė savo gelbėtoją, sėdėjusią prie lovos kojūgalio. – Tu žinojai, ar ne? – pašnabždėjo jis jai. – Pajutai, kad man skauda… Nuo to laiko ligoninėje ją vadino ne kitaip kaip „kate, kuri jaučia mirtį“. Bet pačiam vyrui ji buvo tiesiog draugas, kuris kartą išgelbėjo gyvybę – tyliai, be žodžių, savaip.