Keturiolikmetis berniukas užsiaugino ilgus plaukus, kad iš jų būtų pagamintas perukas vėžiu sergančiai klasės draugei. Tačiau jau kitą dieną jo mama buvo iškviesta į mokyklą, kur mergaitės tėvas jos paklausė: „Jūs nė nenutuokiate, ką padarė jūsų sūnus, tiesa?

Keturiolikmetis Ethanas kelis mėnesius augino plaukus, kad galėtų juos paaukoti organizacijai, gaminančiai perukus vėžiu sergantiems vaikams, kuriems taikoma chemoterapija. Tačiau jo tikslas buvo kur kas asmeniškesnis – berniukas norėjo padėti savo geriausiai draugei Lily. Kai plaukai užaugo iki reikiamo ilgio ir iš jų buvo pagamintas specialiai jai pritaikytas perukas, mokyklos direktorius ponas Harrisonas ir Lily tėvas Jacobas suorganizavo susitikimą mokykloje. Per pokalbį Jacobas atskleidė netikėtą tiesą: Ethanas slapta padėjo Lily prisijungti prie mokyklos spektaklių dekoracijų ir kostiumų kūrimo komandos. Visą tą laiką jos tėvas buvo įsitikinęs, kad dukra tiesiog lanko dailės būrelį.

Mokyklos aktų salėje Lily dirbo prie senos siuvimo mašinos, kurią kadaise mokyklai padovanojo Jacobas. Ši mašina anksčiau priklausė mirusiai mergaitės motinai, todėl turėjo ypatingą emocinę vertę. Ja naudodamasi Lily pasiuvo mėlyną kostiuminę liemenę su trimis nevienodomis sagomis ir šiek tiek kreivai prisiūta kišene. Atidžiai apžiūrėjęs dukters kūrinį, Jacobas galiausiai sutiko leisti jai toliau dalyvauti scenografijos komandos veikloje, tačiau iškėlė sąlygą, kad ją prižiūrėtų iš anksto paskirti suaugusieji. Tuo tarpu Ethanas atsiprašė, kad slėpė tikrąjį Lily užsiėmimų tvarkaraštį.

Namuose Ethanas turėjo ypatingą sekmadienio ryto tradiciją – kepti blynus naudodamas seną medinę mentelę su nuskilusiu krašteliu. Šis paprastas virtuvės įrankis kadaise priklausė jo tėvui, kuris mirė prieš trejus metus. Kiekvieną kartą apversdamas keptuvėje kepančius blynus Ethanas stengdavosi atkartoti tuos pačius judesius, kuriuos vaikystėje matydavo atliekant tėtį. Taip įprastas šeimos pusryčių ruošimas jam tapo brangiu būdu išsaugoti prisiminimus apie mylimą žmogų.

Po mokyklos spektaklio premjeros Lily įteikė Ethanui ypatingą dovaną – savo rankomis pasiūtą mėlyną prijuostę. Jos priekyje buvo kruopščiai išsiuvinėtas berniuko vardas, o viena kišenė, kaip ir anksčiau siūtoje liemenėje, buvo šiek tiek kreiva. Kitą sekmadienio rytą Ethanas užsirišo naująją prijuostę ir, paėmęs senąją tėvo medinę mentelę, pradėjo kepti blynus savo šeimai bei į svečius atvykusiems artimiesiems.

Keturių žmonių pusryčiai baigėsi jaukioje ir šiltoje atmosferoje, o mėlynoji prijuostė rado ypatingą vietą virtuvėje – šalia senos, nuskilusios medinės mentelės. Nuo tos dienos abu daiktai buvo saugomi kartu, kad Ethanas galėtų juos naudoti per būsimus sekmadienio pusryčius. Vienas priminė neblėstančią meilę tėvui, kitas – nuoširdžią draugystę ir gerumą, kuris sujungė du jaunus žmones.