Oahu krantai turi savotišką alchemiją – druskos, hibisko ir istorijos mišinį, kuris tarsi traukia sielą atgal į jos ištakas. Matyti Bette Midler vėl tose pačiose pakrantėse, kur prasidėjo jos istorija, atrodo kaip gyvas sugrįžimas į savo tikrąją formą. „Divine Miss M“ gal ir užkariavo pasaulį savo blizgučiais ir aštria ironija, tačiau po tropine saule 67-erių ikona mėlynu bikiniu yra tiesiog Honolulu dukra. Tai nėra atostogos – tai sugrįžimas namo. Jos juokas, susiliejantis su tropiniu oru, liudija moterį, kuri niekada neleido šlovės dirbtinumui užgožti gyvos, nesuvaržytos merginos, pirmą kartą svajojusios apie daugiau, žvelgdama į tas pačias bangas.
Žvelgiant giliau nei į paprastą paplūdimio vaizdą, yra kažkas nepaprastai jaudinančio stebint, kaip Bette drąsiai leidžiasi į bangas. Brisdama iki juosmens, bandydama pagauti bangą, kol jos vyras Martin stebi nuo kranto, ji tampa tobula savo ilgametės karjeros metafora. Ji visada buvo „drąsi“ – visada kupina gyvybės, visada pasiruošusi nerti į naują bangą ir niekada nebijanti sušlapti plaukų ar gauti šiek tiek druskos į akis. Būtent ši tvirtybė ir žaismingas atsisakymas būti pasyvia savo gyvenimo stebėtoja pavertė ją legenda. Ji skrodžia Ramiojo vandenyno bangas su tokiu pat užsispyrimu, kokį rodė Brodvėjaus scenoje, įrodydama, kad energija neturi amžiaus.
Yra poetiška ironija tame, kaip Bette kelias apsisuko ratu. Būdama dvidešimties, ji uždirbtus pinigus iš filmo „Hawaii“ panaudojo vienos krypties bilietui į Niujorką – palikdama salų ramybę ir pasirinkdama didmiesčio triukšmą. Tai buvo klasikinis šuolis į nežinomybę: palikti namus, kad rastum šlovę, tik tam, kad vėliau ta pati šlovė leistų sugrįžti ir saugoti vietą, kurią kadaise palikai. Jauna moteris, kuriai salos buvo pabėgimas, dabar yra ikona, kuriai salos padeda vėl atrasti save. Tai graži, uždara gyvenimo rato istorija, primenanti, kad šaknys nėra tik kilmės vieta – jos yra inkarai, leidžiantys keliauti neprarandant savęs.
Jos ryšys su Ramiojo vandenyno pakrante nėra vien nostalgiškas – jis giliai įsišaknijęs. Tarp įtempto darbo grafiko ir dėmesio centre esančio gyvenimo jos erdvūs namai Kauai saloje tampa gyvybiškai svarbia užuovėja. Šie turtai nėra vien prabangus nekilnojamasis turtas – tai vietos, kur ji nusimeta „Divine Miss M“ kostiumą ir lūkesčius, kad vėl pajustų žemę po kojomis. Jos laisvumas paplūdimyje atspindi viso gyvenimo dialogą su vandenynu – intymų potvynių ir atoslūgių ritmą, kurį gali suprasti tik tas, kuris gimė girdėdamas bangų garsą. Kauai saloje dingsta prožektoriai, o legenda tampa vietine gyventoja, įsišaknijusia į žemę, kurią ji myli.
Galiausiai Bette Midler gyvenimas yra meistriškumo pamoka, kaip balansuoti tarp dviejų pasaulių viena stipria širdimi. Nesvarbu, ar ji vadovauja „New York Restoration Project“ valydama apleistus miesto parkus, ar skrodžia Havajų bangas, jos požiūris išlieka praktiškas ir nuoširdus. Ji ne tik finansuoja darbus – ji juos daro pati. Jos meilė „Didžiajam Obuoliui“ kyla iš tos pačios aplinkosaugos dvasios, kuri ją sugrąžina į salas. Ji įrodo, kad galima užkariauti pasaulį ir didžiausias scenas, jei niekada nepamiršti smėlio ar žemės, iš kurios esi kilęs. Bette išlieka autentiškumo ikona – moteris, kuri žino, kad tikrasis orumas slypi gebėjime būti tokiai pat aistringai dėl vandenyno, kaip ir dėl miesto, kurį vadini namais.