Po ketverių skausmingų metų, kupinų nesėkmingų vaisingumo procedūrų ir dirbtinio apvaisinimo bandymų, mes su vyru Thomasu turėjome susitaikyti su širdį veriančia tikrove – tikimybė, kad kada nors pastosiu, buvo beveik lygi nuliui. Thomasas visą tą laiką mane nepaprastai palaikė, tačiau jo mama Susan turėjo žiaurų įprotį skaudžias pastabas apie mano nevaisingumą maskuoti nekaltais juokeliais. Per mano 35-ojo gimtadienio vakarienę Susan įteikė man aksominę dėžutę, kurioje gulėjo specialiai pagamintas vėrinys, suvertas iš mažyčių plastikinių kūdikių buteliukų, čiulptukų ir sauskelnių segtukų. Paduodama šį vaikišką papuošalą ji šaltai pareiškė, kad jei tikrų tokių daiktų man niekada neprireiks, galiu bent jau nešioti jų miniatiūras.
Šis žiaurus poelgis pribloškė visus taip, kad kambaryje akimirksniu stojo tyla, tačiau Thomasui dar nespėjus tinkamai sureaguoti, įsikišo jo tėvas Matthew. Retai žmonai prieštaraujantis vyras paėmė vėrinį ir žirklėmis perkirpo jo virvelę, todėl plastikinės smulkmenos pažiro po visą stalą. Tada jis atskleidė Susan veidmainystę, prisipažindamas, kad ji parodė jam šį vėrinį dar prieš kelias dienas ir pažadėjo jo man nedovanoti. Kai Susan mėgino teisintis sakydama, kad tik norėjo, jog visi galėtume iš situacijos pasijuokti ir šeimai nebereikėtų nuolat „vaikščioti ant pirštų galų“, aš tiesiai jai pasakiau, kad ji savo pačios patogumą iškėlė aukščiau mano skausmo ir gedulo.
Thomasas pareikalavo, kad jo mama išeitų, o Matthew išvežė ją namo, tačiau prieš tai nuoširdžiai manęs atsiprašė už tai, kad daugelį metų taikstėsi su skaudžiu Susan elgesiu vien tam, kad šeimoje išlaikytų tariamą ramybę. Per kelias savaites po to nemalonaus vakaro mūsų šeimos santykiai negrįžtamai pasikeitė, o Susan galiausiai tyliai ir be pasiteisinimų atsiprašė.
Nors visa ši patirtis buvo be galo skaudi, ji tapo lūžio tašku – mano skausmas pagaliau buvo pripažintas, užuot dar kartą nutylėtas ir paslėptas. Vieną iš tų mažyčių plastikinių buteliukų net pasilikau savo stalčiuje kaip tylų priminimą apie vakarą, kai pagaliau buvo nutraukta ilgus metus mano sielvartą gaubusi tyla.