Po tėvo Thomaso laidotuvių prie kapinių vartų brolį ir seserį Sarah bei Ericą sustabdė jų tėvo advokatas ponas Lawsonas, kurio dėmesį patraukė ryškiai raudonas Erico švarkas. Ericas paaiškino, kad raudoną kostiumą aptiko siauroje slaptoje spintoje už stumdomos knygų lentynos tėvo darbo kambaryje. Šalia gulėjo raštelis su nurodymu apsivilkti jį per laidotuves. Ponas Lawsonas atidžiai apžiūrėjo švarko pamušalą ir ištraukė ten paslėptą popieriaus lapą su ranka parašyta žinute apie vyrą vardu Charlie. Supratę, kad už šio keisto palikimo slypi kur kas daugiau, visi trys grįžo į Thomaso namus ieškoti su juo susijusių dokumentų.
Namuose ponas Lawsonas parodė seną fotografiją, kurioje Thomasas stovėjo šalia buvusio savo verslo partnerio Charlie, vilkinčio ryškiai raudoną kostiumą. Advokatas papasakojo, kad po Charlie žūties per nelaimingą atsitikimą darbe 1979 metais Thomasas atidarė specialią investicinę sąskaitą. Iš pradžių joje sukauptos lėšos buvo skirtos Charlie sūnui Danieliui, tačiau šis vėliau atsisakė priimti pinigus. Nepaisydamas to, Thomasas kelis dešimtmečius išlaikė ir pildė šią sąskaitą, o kartu užsakė tikslią raudonojo kostiumo kopiją ir paslėpė ją slaptoje darbo kambario nišoje.
Tuomet ponas Lawsonas įteikė Sarah ir Ericui adresuotą užklijuotą laišką. Jame Thomasas išsamiai paaiškino, kaip turi būti panaudotas likęs finansinis turtas ir kodėl raudoną kostiumą tiek metų laikė paslėptą. Laiške buvo nurodyta investicinę sąskaitą perkelti į Sarah ir Erico valdomą patikos fondą. Jei Danielis ir toliau atsisakytų pinigų, kasmet iš investicijų gaunamos pajamos turėjo būti skiriamos profesinio mokymo stipendijoms bendruomenės centre, kuriame dirbo Ericas.
Peržiūrėję visus dokumentus, brolis ir sesuo per advokatą susisiekė su Danieliumi ir, vykdydami paskutinę tėvo valią, pasiūlė jam patikos fondo duodamas pajamas. Danielis atsisakė asmeninio palikimo, tačiau sutiko, kad kasmetinės pajamos būtų naudojamos profesinio mokymo stipendijoms, pavadintoms „Charlie stipendijomis“, finansuoti.
Kitą savaitę Sarah ir Ericas sugrįžo į tėvo darbo kambarį, kad sutvarkytų ir ištuštintų jo daiktus. Raudoną švarką jie paliko kabėti gerai matomoje vietoje prie knygų lentynos kaip ypatingą atminimą, o slaptą skyrių už jos uždarė ir daugiau jo nebelietė.