Patricija pasijuto pažeminta, kai jos velionio dėdės Valterio testamente jai buvo paliktas tik nudėvėtas rudas atlošiamas fotelis, o jos pusseserės ir pusbroliai gavo dideles jo santaupų dalis. Nekreipdama dėmesio į jų žiaurias pašaipas, ji liepė pristatyti brangiai kainuojantį fotelį į savo namus, nes ją ir Valterį visada siejo ypatingas ir nuoširdus ryšys.
Vieną vakarą ilsėdamasi fotelyje Patricija aptiko paslėptą raktą ir raštelį, įkištus į vieną susiūtą audinio dalį. Raštelis nukreipė ją į sandėliavimo patalpą kitame miesto gale. Ten ji atrakino duris ir rado senas dėžes, šeimos nuotraukas bei nuosavybės dokumentus, atskleidusius, kad Valteris slapta valdė komercinį pastatą.
Atidžiau tyrinėdama sandėlyje esančius dokumentus, Patricija aptiko finansinius įrašus, rodančius, kad jos pusseserės ir pusbroliai per daugelį metų iš Valterio jau buvo gavę tūkstančius dolerių įvairioms asmeninėms nelaimėms ir nenumatytiems atvejams. Antras paslėptas raktas, rastas slaptoje kišenėje su užtrauktuku šalia dešiniojo fotelio porankio, galiausiai atrakino metalinę dokumentų dėžę. Joje buvo rastas patikos fondo dokumentas, kuriame Patricija buvo įvardyta vienintele komercinės nuosavybės paveldėtoja.
Kai advokatas patvirtino, kad patikos fondas yra teisėtas, Patricija suprato, jog Valteris jos nenuskriaudė. Priešingai, jis subalansavo savo palikimą, įvertindamas pinigus, kuriuos per savo gyvenimą buvo davęs jos pusseserėms ir pusbroliams. Komercinė nuosavybė buvo gerokai vertingesnė už jų gautas pinigines dalis, tačiau Patricija suprato, kad jai šis atlošiamas fotelis buvo kur kas brangesnis už netikėtai atrastą turtą.