Mano dvejų metų dukra dievino žaisti su kaimyno arkliu — kol nepajutome siaubingos paslapties!

Mano dukrai buvo tik dveji, kai ji pirmą kartą susižavėjo arkliu. Mūsų kaimynai laikė tikrą arkliuką savo namuose. Mažai mergaitei tai buvo tikras stebuklas: ji galėjo valandų valandas būti šalia šio didelio, ramaus gyvūno.
Ji apkabindavo jo kaklą, prisiglaudė skruostu prie minkštos karčios, savo mažomis delniukais paliesdavo šiltą nugarą. Kartais jie žaisdavo šieno palėpėje, o kartais mano dukra net užmigdavo šalia arklio šieno krūvoje, tarsi jis būtų jos geriausias draugas.
Žiūrėdami į juos juokdavomės, nors širdyje kartais nerimavome — juk arklys yra didelis gyvūnas. Bet nuo pirmųjų susitikimų buvo aišku: arklys buvo nepaprastai protingas ir ramus, beveik tarsi suprastų, kad priešais jį stovi vaikas, kuriam reikia ypatingo švelnumo.
Tai tęsėsi kelis mėnesius. Mūsų dukra vis labiau prisirišo prie arklių, o kaimyno mylimas gyvūnas atsiliepė į jos šilumą. Bet vieną dieną pas mus pasibeldė kaimynas, atrodė neįprastai rimtas.
— „Turime pasikalbėti,“ — pasakė jis vos įėjęs.
— „Ar nutiko kas nors? Ar mano dukra ką nors blogo padarė?“ — neramiai paklausiau.
— „Ne,“ jis nusuko galvą. „Bet tai susiję su jūsų dukra. Jūs tikrai turite nuvesti ją pas gydytoją.“
Širdis suspaudė.
— „Kodėl? Ar kas nors negerai?“
Ir tada sužinojome kažką siaubingo.
Kaimynas paaiškino, kad jo arklys, išmokytas ir pripratęs jausti žmogaus sveikatos pokyčius, pastaruoju metu elgėsi keistai šalia mūsų dukros.
Ji nebežaidė ramiai, dažnai nerimastingai uostydavo mergaitę, tarsi bandydama ką nors suprasti, o kartais net statydavosi tarp vaiko ir kitų, tarsi ją saugotų.
Iš pradžių manėme, kad tai tik gyvūno nuotaikos, bet jo žodžiai privertė mus sunerimti.
Mes vis tiek nuėjome pas gydytoją. Po tyrimo išgirdome siaubingą diagnozę: mūsų dvejų metų dukra sirgo vėžiu. Tačiau, dėka ankstyvo ligos nustatymo, gydytojai galėjo imtis veiksmų laiku.
Šiandien mano dukra gyva ir sveika. Ji vis dar dievina žaisti su kaimyno arkliu, o mes žvelgiame į šį gyvūną su begaline dėkingumo širdimi. Nes būtent arklys pirmasis mums signalizavo, kad turime atkreipti dėmesį į mūsų vaiko sveikatą.