Laikinas namo savininko įprotis statyti automobilį viešoje gatvėje labai erzino valdingą kaimynę Lindą, kuri nuolat skundėsi, esą mašina gadina jai vaizdą. Nors automobilis buvo statomas visiškai teisėtai, vieną naktį Linda nusprendė konfliktą paaštrinti ir savavališkai ant kaimyno automobilio rato uždėjo privatų blokatorių, nors neturėjo jokios teisės to daryti.
Neleisdamas savęs įbauginti, namo savininkas apie neteisėtą rato užblokavimą pranešė miesto tarnyboms, o pats sugalvojo šmaikštų atsaką – užsakė natūralaus dydžio tvirtą kartoninę savo Honda kopiją ir pasirūpino, kad ji būtų pristatyta tiesiai prie Lindos durų. Įsiutusi Linda milžinišką kartoninį automobilį grąžino, tačiau kaimynas tiesiog pastatė jį savo pievelėje. Taip buvęs kaimynų konflikto simbolis netikėtai virto mėgstama vietos vaikų žaidimų vieta.
Kai viso kvartalo vaikai pradėjo puošti netikrą automobilį spalvingais piešiniais bei gėlėmis ir aplink jį nuolat skambėjo juokas, Lindos mėginimas kontroliuoti gatvę virto gyvu bendruomenės susibūrimo tašku. Netrukus atvykęs miesto pareigūnas patvirtino, kad automobilį gatvėje statyti visiškai teisėta, ir griežtai nurodė Lindai nedelsiant nuimti savavališkai uždėtą rato blokatorių.
Situacija netikėtai pasikeitė, kai mažoji Lindos anūkė Sophie užsimanė prisijungti prie kitų vaikų, žaidžiančių kartoniniame automobilyje. Tai privertė Lindą suvokti, kaip stipriai ji pati nuo visų atsiribojo. Iš pradžių dvejojusi, galiausiai ji nusileido ir net atnešė vaikams sausainių į pievelę, tyliai parodydama, kad jos priešiškumas kaimynų šeimai pradeda nykti.
Kai gretimo namo remonto darbai pagaliau baigėsi ir tikroji mašina sugrįžo į savo įprastą vietą kiemo įvažiavime, kartoninė Honda niekur nedingo – ji tapo nuolatine ir vaikų itin mėgstama kvartalo pramoga. Nors Linda taip ir neištarė oficialaus atsiprašymo, su kaimynais ji susitaikė, o kartą, eidama pro šalį su anūke, net žaismingai perbraukė ranka per tikrojo automobilio stogą.