Kitą rytą Sendė nusprendė pasekti Eliamo automobilį. Ji pastebėjo, kad vyras netikėtai nusuko nuo įprasto kelio į biurą ir sustojo prie neaukšto mūrinio pastato, ant kurio kabėjo suaugusiųjų švietimo centro iškaba. Eliamas išlipo iš automobilio nešinas nešiojamojo kompiuterio krepšiu ir susitiko su buvusiu jų kaimynu Franku. Šis rankose laikė ryškiai žalią pietų dėžutę, išmargintą spalvingais animacinių dinozaurų piešiniais.Švietimo centro teritorijoje Frankas ir Eliamas prisėdo prie lauke stovinčio stalo. Ant jo gulėjo dokumentų aplankas su atspausdintomis kortelėmis ir atverstas nešiojamasis kompiuteris. Tą patį vakarą grįžusi namo Sendė padėjo plastikinę vaistų dėžutę tiesiai į virtuvės stalo vidurį ir paklausė vyro apie jo kasdienes keliones automobiliu bei apsilankymą suaugusiųjų švietimo centre. Eliamas paaiškino, kad Frankui reikėjo pagalbos skaitant internetines formas ir gimtadienio atviruką, kurį jam ranka parašė anūkas.
Norėdamas padėti Frankui sėkmingai įveikti pirmąją suaugusiųjų raštingumo kursų savaitę, Eliamas buvo oficialiai pasiėmęs atostogas. Tačiau jis ir toliau kiekvieną rytą išeidavo iš namų tuo pačiu metu, vilkėdamas įprastus darbinius drabužius, pasirišęs kaklaraištį ir nešinas odiniu nešiojamojo kompiuterio krepšiu. Kitą dieną Sendė pati atvyko į švietimo centrą. Ten ji pamatė Franką, rankose laikantį popierinį atviruką su dinozauro piešiniu ir garsiai skaitantį jame anūko ranka užrašytus žodžius.
Po kelių dienų Eliamas atsiuntė Sendei telefonu padarytą nuotrauką. Joje Frankas sėdėjo prie stalo suaugusiųjų švietimo centre, o šalia jo stovėjo ta pati ryškiai žalia pietų dėžutė su dinozaurais. Franko anūkas kažką rašė ant popieriaus juostelės, o Eliamas sėdėjo greta ant kėdės. Sendė kurį laiką žiūrėjo į nuotrauką savo išmaniojo telefono ekrane, paskui padėjo telefoną ant virtuvės stalviršio ekranu žemyn ir grįžo prie įprastų kasdienių darbų.