Po ilgo ir varginančio vaisingumo gydymo laikotarpio sutuoktinių pora pagaliau parsivežė iš ligoninės savo naujagimes trynukes – Ava, Mia ir Sophie. Namuose šeima paruošė mergaitėms rožinės ir baltos spalvų sutiktuvių dekoracijas, išdėliojo balionus bei iškabino girliandas būsimai bendrai nuotraukai. Vyro motina, anksčiau neslėpusi troškimo sulaukti anūko berniuko ir net nesilankiusi ligoninėje, į spalio mėnesį surengtą šventę atėjo vilkėdama storą, iki pat viršaus užsegtą juodą apsiaustą, slepiantį jos drabužius.
Šventei įsibėgėjus, anyta atsisegė tamsų apsiaustą ir po juo atidengė nuo galvos iki kojų mėlyną aprangą – mėlyną suknelę, tokios pat spalvos batelius ir derantį mėlyną kaspiną. Ant jos riešo kabėjo nedidelis mėlynas popierinis maišelis, kuriame buvo berniukui skirtas mėlynas kūdikio drabužėlių komplektas su baltomis sagutėmis. Ji įteikė jį prašydama pasilikti būsimam anūkui berniukui, jei toks kada nors atsirastų. Kai sūnus paprašė jos įvardyti visas tris mergaites, moteris nesugebėjo jų atskirti – parodė į Sophie ir pavadino ją Ava.

Po tokio motinos poelgio vyras suėmė juodo apsiausto kraštus ir vėl uždengė jais jos mėlyną suknelę. Tada aiškiai pasakė: ji turi arba persirengti, arba palikti jų namus. Anyta pasirinko išeiti, todėl visiškai praleido suplanuotą fotosesiją. Likę svečiai, kaip ir buvo prašyta, vilkėjo rožinės ir baltos spalvų drabužius. Jie susirinko verandoje prie trijų kūdikių kėdučių ir rožinių balionų, kur buvo padaryta oficiali šeimos sutiktuvių nuotrauka.
Po keturiolikos dienų įrėmintas šios nuotraukos atspaudas jau stovėjo ant staliuko poros svetainėje. Anyta mėgino susisiekti žinutėmis ir skambučiais, tačiau jos sūnus neleido jai grįžti į namus, kol ši nepripažins visų trijų jo dukterų tokiomis, kokios jos yra. Praėjus maždaug mėnesiui nuo pirmojo susitikimo, moteris vėl pasirodė prie jų durų – šį kartą be juodo apsiausto ir demonstratyvios mėlynos aprangos. Rankose ji laikė tris skirtingas, kiekvienai mažylei atskirai parinktas dovanas.

Šį kartą anyta nė akimirką nesudvejojusi teisingai atpažino Ava, Mia ir Sophie. Vėliau jos apsilankymai tapo reguliarūs, o laikui bėgant ji išmoko pastebėti kiekvienos mergaitės individualius bruožus, įpročius ir kasdienę rutiną. Tuo tarpu įrėminta rožinės ir baltos spalvų sutiktuvių nuotrauka taip ir liko savo nuolatinėje vietoje ant svetainės staliuko.