Po šešerių metų nesėkmingų bandymų susilaukti vaiko Sara pagaliau pamato teigiamą nėštumo testo rezultatą, kuris jai ir jos vyrui Danieliui atneša ilgai lauktą ir beveik netikėtą džiaugsmą. Tačiau netrukus po šios laimingos žinios Danielis vienas apsilanko pas gydytoją ir išgirsta nepagydomą diagnozę – jam nustatomas pažengęs kasos vėžys, o gydytojai prognozuoja, kad gyventi liko mažiau nei metai. Norėdamas apsaugoti Sarą ir jos nėštumą nuo papildomo streso, jis nusprendžia ligą nuo žmonos nuslėpti. Padedamas savo motinos Margaret, Danielis slapta lankosi pas gydytojus, o vis ryškesnį svorio kritimą ir fizinį išsekimą aiškina įtemptu finansų konsultanto darbu.
Praėjus keturiems mėnesiams po jų dukters Emos gimimo, Danielis darbe sukniumba ir miršta, todėl Sara tik iš ligoninės darbuotojų sužino apie ligą, su kuria jos vyras slapta kovojo. Praėjus keturioms dienoms po laidotuvių, Margaret įteikia jai užklijuotą voką su užrašu „MANO MAŽOSIOMS MERGAITĖMS“ ir nedidelį žalvarinį raktą. Paaiškėja, kad raktas atrakina banko seifą, o jo turinys atskleidžia, jog paskutinius savo gyvenimo mėnesius Danielis skyrė slaptam finansiniam ir asmeniniam planui, turėjusiam pasirūpinti jo šeimos ateitimi.
Metaliniame banko seife Sara randa segtuvą su finansiniais dokumentais, USB atmintinę su 18 aplankų, kuriuose saugomi vaizdo įrašai kiekvieniems metams, ir storą juodą užrašų knygą. Dokumentai parodo, kad Danielis panaudojo išmokas iš nedarbingumo draudimo bei savo investicijas, kad visiškai padengtų būsto paskolą, likusią automobilio skolą ir ankstesnes medicinines išlaidas, taip pat atidarytų Emos mokslams skirtą taupomąją sąskaitą. Juodoje užrašų knygoje atsiskleidžia jo vidinė kova ir paaiškinama, kodėl jis nusprendė tiesą Sarai atskleisti tik palaipsniui – Danielis baiminosi nėštumo komplikacijų ir nenorėjo užkrauti žmonai dar didesnės emocinės naštos.
Laikui bėgant Sara po truputį peržiūri viską, ką Danielis paliko, įskaitant vaizdo žinutes, kurias jis įrašė būsimiems Emos gimtadieniams. Nors jai sunku susitaikyti su tuo, kad paskutiniais vyro gyvenimo mėnesiais ji buvo visiškai atskirta nuo jo ligos ir gydymo, Danielio pasirūpintas finansinis saugumas bei įrašai padeda jai auginti jųdviejų dukrą name, kurį kadaise nusipirko kartu. Net kreivai pritvirtintų lentynų, kurias Danielis įrengė vaiko kambaryje, Sara neliečia ir palieka jas tokias, kokias jis padarė.
Galiausiai Sara išmoksta gyventi kaip vieniša mama ir kartu išsaugoti Danielio palikimą per jo užrašytas mintis bei įrašytas žinutes. Ji susitaiko su prieštaringais jausmais – dėkingumu už jo finansinį apdairumą ir vis dar rusenančiu pykčiu dėl to, kad jis nuo jos slėpė tiesą. Tačiau svarbiausia jai tampa pasirūpinti, kad augdama Ema sužinotų visą, nepagražintą istoriją apie savo tėvą ir sprendimus, kuriuos jis priėmė paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais.