Po Danieliaus išėjimo Laura uždengė visus namuose esančius veidrodžius ir pradėjo vengti susitikimų su žmonėmis, nes bijojo smalsių žvilgsnių ir aplinkinių reakcijų. Matydama, kaip stipriai kenčia mama, jos dukra Heida išmoko specialių kosmetinio maskavimo technikų, leidžiančių paslėpti nudegimų paliktus randus. Dukters pastangos ir nuolatinis palaikymas pamažu padėjo Laurai atgauti prarastą pasitikėjimą savimi. Ilgainiui ji išdrįso nuimti veidrodžius dengusius audeklus ir atrado naują aistrą – fotografiją.
Laura užsirašė į vakarinius fotografijos kursus vietos bendruomenės centre. Ten ji netikėtai vėl susitiko Morganą, buvusį savo vyro verslo partnerį, su kuriuo Danielius kadaise kartu vadovavo namų renovacijos įmonei. Iš pradžių juos siejo paprasta draugystė, tačiau laikui bėgant ji virto romantiškais santykiais, kurių pagrindas buvo abipusė pagarba, nuoširdumas ir supratimas. Tuo pat metu Laura vis drąsiau priėmė savo pasikeitusią išvaizdą ir pradėjo fotografuotis kartu su Heida, nebeslėpdama veidą dengiančių randų.
Praėjus dešimčiai metų nuo netikėto Danieliaus pasitraukimo iš šeimos gyvenimo, vyras vieną dieną be jokio perspėjimo pasirodė prie buvusių namų durų, rankoje laikydamas lagaminą. Paaiškėjo, kad jo finansinė padėtis tapo katastrofiška, o antroji žmona jį paliko. Atsidūręs ant visiško bankroto slenksčio ir neturėdamas kur prisiglausti, Danielius paprašė leidimo sugrįžti gyventi į namus, kuriuos prieš daugelį metų pats buvo palikęs.
Tačiau prie namų durų Danielių pasitiko Laura, šalia kurios stovėjo Morganas. Moteris ryžtingai pažvelgė buvusiam vyrui į akis ir nedvejodama atmetė jo prašymą vėl apsigyventi kartu. Ji aiškiai pareiškė, kad daugiau niekada neleis Danieliaus nuomonei lemti jos savivertės ir nebežiūrės į save jo akimis. Laura pagaliau išmoko priimti save tokią, kokia yra, ir neketino leisti žmogui, kuris kadaise ją atstūmė, sugriauti sunkiai susikurtos ramybės bei laimės.