Praėjus ketveriems metams po mano vyro Danielio mirties nuo retos neurologinės ligos, netekau ir savo devyniolikmečio sūnaus Ethano. Per jo laidotuves prie manęs priėjo moteris vardu Rebecca, kurios dukrai Lily buvo persodinta Ethano paaukota širdis. Rebecca įteikė man Ethano laišką, iš kurio paaiškėjo, kad Danielis aštuoniolika metų slapta siuntė jai pinigus. Dėl to Ethanas buvo įsitikinęs, jog Lily iš tiesų yra biologinė mano mirusio vyro dukra.
Giliai sukrėsta to, kas atrodė tarsi dviguba išdavystė, pareikalavau atsakymų iš Danielio motinos ir pradėjau naršyti senus verslo dokumentus. Taip išsiaiškinau, kad Danielis kadaise dėl savo paties finansinės nesėkmės apkaltino buvusį verslo partnerį Michaelį – velionį Rebeccos vyrą. Po paskutinio jų skaudaus konflikto Michaelis tragiškai žuvo automobilio avarijoje.
Pasiryžusi išsiaiškinti visą tiesą, susiradau Rebeccą jos namuose. Ten ji atskleidė, kad slapti Danielio kasmėnesiniai mokėjimai ir Lily paliktas patikos fondas buvo ne romano pasekmė, o didžiulės kaltės išraiška – Danielis jautėsi atsakingas už tai, kad sugriovė Michaelio reputaciją ir gyvenimą. Mums besikalbant į kambarį įėjo Lily, kurios krūtinėje plakė Ethano širdis, ir pasakė, kad prieš mirtį Ethanas jau žinojo visą tiesą apie Danielio kaltę bei tikrąją Lily kilmę.
Paaiškėjo, kad Ethanas sąmoningai parašė klaidinantį laišką, nes norėjo būti tikras, kad susirasiu Rebeccą, susitiksiu su Lily ir suprasiu, kodėl būtent jai jis nusprendė paaukoti savo širdį. Matydama, kaip Lily gali toliau gyventi dėl mano sūnaus dovanos, suvokiau, kad Ethanas sugebėjo pažvelgti toliau už skaudžių mano velionio vyro klaidų. Jis išmokė mane, kad meilė nėra vien įsikibimas į netekties skausmą – kartais ji reiškia pasirinkimą, kam leisti gyventi toliau.