Vyro žmona pareiškė, kad jo brolis, turintis Dauno sindromą, yra pernelyg nenuspėjamas, kad galėtų būti šalia jų kūdikio, tačiau vieną naktį iš vaikų kambario pasigirdo klyksmas, ir jie puolė vidun

Po motinos mirties dvidešimt ketverių metų vyras prisiėmė atsakomybę už savo šešiolikmetį brolį Jamie, turintį Dauno sindromą. Per trylika metų Jamie išmoko gyventi gana savarankiškai: įsidarbino sodo prekių centre, apsigyveno nuosavame bute, gaminosi nesudėtingus patiekalus ir išsaugojo ypatingą jųdviejų su broliu tradiciją – kiekvieną kartą susitikus du kartus pabelsti į durų staktą. Kai vyresnysis brolis vedė Claire, ji iš pradžių mielai priėmė Jamie ir jo įpročius. Tačiau viskas pasikeitė po nelaimingo atsitikimo, kai Jamie netyčia apliejo Claire karšta sriuba ir ši patyrė nudegimų. Gimus jų dukrelei Sophie, Claire ėmė vis labiau riboti Jamie bendravimą su mažyle. Ji neleido jam laikyti kūdikio ant rankų ir stengėsi, kad jis nedalyvautų artimuose šeimos susibūrimuose.

Įtampa šeimoje dar labiau išaugo, kai Jamie pradėjo du kartus per savaitę lankyti kažkokius užsiėmimus, apie kuriuos niekam nepasakojo, o savo asmeniniame krepšyje slėpė paslaptingą daiktą. Vieną savaitgalį, jam viešint brolio namuose, ant suoliuko padėtas krepšys netikėtai prasivėrė. Viduje buvo plastikinis kūdikio manekenas, skirtas medicininiams mokymams. Claire iškart sunerimo dėl šio keisto radinio, tačiau Jamie atsisakė paaiškinti, kam jam reikalinga tokia lėlė. Netrukus, vieną vakarą užklupus smarkiai liūčiai, Jamie liko nakvoti šeimos svečių kambaryje, o mažoji Sophie ramiai miegojo savo kambaryje kitame koridoriaus gale.Naktį, lygiai 2.13 val., per kūdikio stebėjimo prietaisą staiga pasigirdo keistas, duslus garsas, kuris akimirksniu nutrūko. Sunerimę tėvai puolė į vaikų kambarį ir išvydo vaizdą, nuo kurio jiems sustingo kraujas. Lovytė buvo tuščia, o Jamie klūpėjo ant kilimo, pasiguldęs nereaguojančią mažylę veidu žemyn ant savo kelių. Jis tiksliais, užtikrintais judesiais atliko kūdikiams skirtus pirmosios pagalbos veiksmus – smūgius tarp menčių ir krūtinės paspaudimus, kurių buvo išmokęs specialiuose mokymuose. Po kelių akimirkų iš kūdikio kvėpavimo takų iškrito mažas daiktas. Sophie pradėjo kosėti, atsikrenkštė ir vėl ėmė kvėpuoti. Visa tai įvyko dar prieš atvykstant greitosios pagalbos medikams.

Paaiškėjo, kad mažylė užspringo nedideliu mediniu karoliuku su raide „P“. Jis buvo atsiskyręs nuo rankų darbo čiulptuko laikiklio, pritvirtinto tiesiai prie medinių kūdikio lovytės grotelių. Tuomet Jamie pagaliau atskleidė savo paslaptį. Jis slapta lankė kūdikių pirmosios pagalbos kursus ir namuose treniravosi su specialiu manekenu, nes norėjo įgyti oficialų pažymėjimą ir išmokti saugiai pasirūpinti mažąja dukterėčia. Ligoninėje apžiūrėję Sophie, gydytojai patvirtino, kad būtent greiti ir teisingi Jamie veiksmai pašalino kvėpavimo takų užsikimšimą ir išgelbėjo mergaitę nuo mirtino uždusimo.


Ligoninės palatoje įvyko jaudinanti akimirka, kurios šeima niekada nepamirš. Claire priėjo prie metalinio lovos turėklo ir du kartus į jį pabeldė – lygiai taip, kaip Jamie nuo vaikystės buvo įpratęs sveikintis su broliu. Šiuo paprastu, bet labai reikšmingu gestu ji pakvietė Jamie prieiti arčiau. Tada pirmą kartą nuo Sophie gimimo savo noru perdavė jam mažylę į rankas. Netrukus visa šeima susibūrė prie ligoninės lovos ir kartu nusifotografavo, įamžindama akimirką, kai baimę ir nepasitikėjimą pagaliau pakeitė meilė, dėkingumas ir tikras šeimos artumas.

Like this post? Please share to your friends: