Pasiryžusi išsiaiškinti tiesą, Carol per socialinius tinklus surado Rebeccą ir susitarė su ja pasikalbėti telefonu. Rebecca buvo sukrėsta sužinojusi, kad Carol nieko nežinojo apie jųdviejų romaną. Paaiškėjo, kad Danielis melavo ir jai, tikindamas, jog jo santuoka jau seniai pasibaigusi. Dar blogiau – Rebecca prisipažino, kad jų santykiai niekada nebuvo nutrūkę ir Danielis toliau su ja susitikinėjo iki pat praėjusios savaitės. Jis net buvo pakvietęs ją į šeimos kepsnių vakarėlį, skirtą jo sveikimui po operacijos, norėdamas pamažu įtraukti ją į savo gyvenimą. Suvokusi išdavystės mastą, Carol apsilankė pas anytą. Ši, verkdama, prisipažino saugojusi sūnų ir jo paslaptį, nes bijojo, kad be inksto transplantacijos jis gali mirti.
Virtuvėje susidūrusi su Danieliu ir Margaret, Carol padėjo nebaigtą laišką ant stalo ir privertė juos abu pripažinti savo apgaulę. Galiausiai Danielis prisipažino buvęs neištikimas, atskleidė motinos vaidmenį slepiant romaną ir pripažino, kad pasveikęs nesugebėjo nutraukti santykių su Rebecca. Carol negalėjo pateisinti jo sprendimo gyventi tarsi du gyvenimus ir slėpti tiesą. Ji atmetė vyro prašymus lankyti santuokos terapiją ir pareikalavo, kad jis nedelsdamas išsikraustytų. Apie išsiskyrimą jiedu atsargiai pranešė savo dviem vaikams, užtikrindami juos, kad nei jie, nei ankstesnė Danielio liga dėl to nėra kalti.
Kai Danielio sesuo paskambino pasiteirauti apie netikėtą išsiskyrimą, Carol atsisakė toliau saugoti vyro reputaciją ir atskleidė visą jo išdavystės bei Margaret dalyvavimo slepiant tiesą mastą. Ši žinia iškart sukėlė pasipiktinimą tarp Danielio giminaičių. Galiausiai jo sesuo atsiribojo nuo savo motinos. Supykęs dėl kilusių pasekmių, Danielis paskambino Carol ir pasiskundė, kad ši paslaptis griauna šeimą. Tačiau Carol tvirtai jam priminė, kad tiesa tik atskleidžia sprendimus, kuriuos jis ir jo motina patys priėmė.
Po kelių savaičių Carol pabudo savo ramiuose namuose ir, žvelgdama į operacijos randą, apmąstė viską, ką teko išgyventi. Ji suprato nesigailinti, kad išgelbėjo Danielio gyvybę, nes jų vaikai vis dar turėjo tėvą. Tačiau ji nuoširdžiai gailėjosi patikėjusi, kad jiedu kuria bendrą ateitį. Skausmas dėl nuolatinės vyro išdavystės tebebuvo tikras, tačiau Carol pajuto ir naują ramybės bei nepriklausomybės jausmą. Pirmą kartą per daugiau nei metus ji nebegyveno nežinioje. Ji pagaliau pati perėmė savo gyvenimo kontrolę ir ėmėsi kurti savo bei savo šeimos ateitį.